Sepulcrum fundatorum ecclesiae-bažnyčios fundatorių kapavietė.
Lenskių kripta. Ten yra penki kapai: bažnyčios fundatorius Hilaris Lenskis, jo žmona Marija, Drucko herbo kunigaikštienė (1852 m. kovo 25 d. – 1924 m. sausio 25 d.), jų išmintingas sūnus Hipolitas – Polcio († 1879 m. gruodžio 6 d.) , Marijos Magdalenos Haller (1883 m. – 1936 m. kovo 27 d. 6 4) vaikai ir prof. Dr. Henrikas Reubenbaueris (1881 06 25 – 1944 10 27).
Vaidotų šv. Apaštalo Pauliaus Atsivertimo bažnyčia pastatyta Baltosios Vokės dvaro savininkų Hilarijaus (1834 IV 14 – 1920 II 14) ir jo sūnaus Vladimiro Lenskių (1879 VI 22 – 1941 IX 1) lėšomis. 1905 m. pagal Vladimiro Lenskio užsakymą buvo paruoštas bažnyčios projektas (žr. pav.), kurį sukūrė architektas grafas Tadeuš Rostvorovski (1860 III 21 – 1928 VIII 23). Pagal projektą buvo numatyta priglausti bažnyčią prie esamos aštuonkampės koplyčios, matyt stovėjusios senosiose Vaidotų kapinėse. Tačiau sumanymas liko neįgyvendintas. Bažnyčia buvo pastatyta 1910 m. dabartinėje vietoje. Ji neteko projekte numatyto aukšto bokšto fasade ir koplyčios, kurios vietoje įrengta Lenskių šeimos kripta. Šiuo metu joje yra penki kapai: bažnyčios fundatoriaus Hilarijaus Lenskio, jo žmonos Marijos Druckių kunigaikštytės (25 III 1852 – 25 I 1924), jų mažamečio sūnaus Ipolito – Polcio († 1879 XII 6), dukters Marijos Magdalenos Haller (1883 III 27 – 1936 VI 4) ir prof. dr. Henriko Reubenbauerio (1881 VI 25 – 1944 10 27) .
Pirmas bažnyčios projektas
Bažnyčia neobaroko stiliaus, bazilikinė, kryžiaus formos plano, trinavė. Labai įdomiai suprojektuota jos presbiterija, iš rytų pusės tarsi apgaubta pusapskritimės zakristijos, sukuriant apėjimą aplink didijį altorių kaip romaninėse bažnyčiose. Iškilmingumo ir grožio bažnyčiai suteikia grynos orderinės formos, pagal II Gesu bažnyčios (Roma, Italija) suprojektuotas fasadas. Virš pagrindinių durų įkomponuoti Lenskių ir kunigaikščių Druckių herbai Ostoja ir Druck. Dorėninis orderis suteikia pastatui monumentalumo.
Ant bažnyčios fasado pritvirtinta memorialinė Lenskių šeimos lenta su įrašu: Kościół Nawrócenia Św. Pawła Fundator Hilary Łęski In memoriam Włodzimierz Łęski †1941 Łubianka Moskwa Bronisław Lasocki †1941 w łagrze na Uralu Adelaida Łęska-Lasocka †1941 Kazachstan Daniel Lasocki †1941 Kazachstan R.I.P.
Bažnyčioje yra trys mūriniai altoriai: didysis, Šv. Apaštalo Pauliaus Atsivertimo, su to paties siužeto paveikslu, ir du šoniniai – Švč. Mergelės Marijos Gailestingosios ir Jėzaus Kristaus Nukryžiavimo. Vidaus įranga neobarokinė su neoklasicizmo elementais. Centrinę navą juosia monumentalus frizas; altoriai neobaroko stiliaus; virš durų į zakristiją neoklasicistiniai subraportai ir aplink didžiojo altoriaus paveikslą neoklasicizmo stiliaus lipdyba.
Prie bažnyčios pastatyta varpinė su varpu, kurį 1927 m., padovanojo kun. Stanislav Čyževski (1891–1972).
Nuotr.2013 m. „Sutvirtinimo sakramentas Vaidotų bažnyčioje”. Kun. J. Narkun, vysk. A. Poniškaitis, kleb. J. Vitkovski
Vaidotai
Vaidotai – pietinė Vilniaus miesto dalis, esanti kairiajame Vokės krante. Buvusi pietvakarinė Vaidotų kaimo dalis. Pietuose ribojasi su Pagiriais ir Keturiasdešimt Totorių, vakaruose su Metropoliu ir Daniliškėmis.
Vaidotai – sena gyvenvietė, istoriniuose šaltiniuose paminėta dar 1375 m.
Vietovės istorija labai susipynusi su Baltosios Vokės, kuri priklausė Vaidotų apylinkėms, istorija. Čia buvusios Radvilų ir Žmijovskių-Olizarų valdos. Dešiniajame Vokės krante nuo seno buvo Baltosios Vokės dvaras. 1838 m. dvarą įsigijo grafas Aleksandras Lenskis.1813 m. Vaidotų kaime, Vokės kairiajame krante, buvo pastatyta koplyčia. Vėliau dvaro savininkų rūpesčiu dvaro sodybos vakarinėje pusėje (dabar – Vaidotuose) pastatyta bažnyčia.
Dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1910 metais. Ją pastatė grafai Hilarijus ir Vladimiras Lenskiai. Anksčiau ji buvo vadinama Baltosios Vokės Šv. Apaštalo Pauliaus Atsivertimo bažnyčia. Bažnyčia neobarokinė, kryžminio plano, bebokštė su apside. Vidus trijų navų, bazilikinis, dengtas cilindriniais skliautais. Navas skiria pilioriai. Šventoriuje stovi plieno strypų varpinė .1921 m. buvo įkurta Vokės parapija, kuriai priklausė ir Vaidotų apylinkės. 1939 m. čia buvo įkurta pradinė mokykla. Iki 1950 m. Vaidotai buvo apylinkės centras. 1999 m. gyvenvietės pietvakarinė dalis prijungta prie Vilniaus miesto.
Vaidotose gyvena 1 178 gyventojai (2021) .
Nuo 1949 m. Vaidotų bažnyčioje klebonavo ir prieglobstį rado kunigas, iki karinės Vilniaus karaliaus Žygimanto Augusto gimnazijos prefektas, garbės kanauninkas Leopoldas Chomskis (1885–1982) (palaidotas šventoriuje). Vilniaus gimnazijoje jis mokė religijos ir poetą, būsimąjį Nobelio premijos laureatą,Česlova Milošą (1911–2004).
Pagal: “vilnijos vartai”
Grafo Lenskio šeimos foto albumas>>>
Su dideliu entuziazmu ir pasiaukojimu, nuo 2020 m. rugpjūčio mėn., kunigas daktaras Danielius Dikevičius pradėjo eiti klebono pareigas Vaidotų parapijoje. Jis yra Šv. Juozapo seminarijos dėstytojas, o pastoracinę patirtį įgijo ir Vokietijoje, ką patvirtina išsamus jo autoriaus straipsnis, pasiekiamas adresu: http://archidiecezja.lodz.pl/lst/pdf/30(2021-1)-Daniel-Dzikiewicz-Der-Begriff.pdf.
Parapijos Pastatų Atnaujinimas
Vadovaujant kunigui Dikevičiui, Vaidotų parapija suklestėjo. Kunigas ėmėsi kruopštaus senų parapijos pastatų atnaujinimo. Jo pastangų dėka, prie bažnyčios atsirado nuostabūs parapijos namai, kurie tarnauja bendruomenei. Taip pat buvo atnaujintas namelis, kuriame kadaise gyveno kunigas Leopoldas Chomskis, žinomas kaip iškilaus poeto Czesławo Miłoszo nuodėmklausys.
Naujas Bažnyčios Kriptos Gyvenimas
Klebonas taip pat ėmėsi kompleksinio bažnyčios kriptos atnaujinimo. Tai yra Lenskių šeimos narių, bažnyčios statybos sumanytojų ir fundatorių, amžinojo poilsio vieta. Kripta, anksčiau buvusi apgailėtinos būklės ir kenčianti nuo drėgmės, patyrė metamorfozę. Ji buvo išdžiovinta, nutinkuota, perdažyta ir joje paklotos naujos grindys. Dabar kiekvienas parapijietis ir svečias gali laisvai patekti į kriptą, pagerbti fundatorius ir pasimelsti prie jų kapų.
Bažnyčios Šildymas ir Šiuolaikiniai Sprendimai
Vienas iš klebono prioritetų buvo užtikrinti šilumą bažnyčioje žiemos mėnesiais. 2023 metais šventykloje buvo sumontuoti hermetiški, modernūs langai. Kitas žingsnis, žengtas 2024 metais, buvo senų medinių grindų pakeitimas plytelėmis su modernia grindų šildymo sistema. Jau tų pačių metų rudenį parapijiečiai galėjo mėgautis malonia šiluma. Šios investicijos padėjo padaryti šventyklos interjerą šviesesnį, o jos atmosfera žymiai pagerėjo.
Šventyklos Dekoro Praturtinimas
Bažnyčios vidus taip pat buvo praturtintas naujomis šventųjų statulėlėmis, portretais ir paveikslais, taip pat vitražais, vaizduojančiais istorines asmenybes, susijusias su Vaidotų šventykla. 2025 m. sausio mėn. bažnyčioje buvo pakabintas naujas šviestuvo gaubtas, suteikiantis žavesio ir pabrėžiantis atnaujintą vietos charakterį.
Naujas Projektas: Vienodi Suolai Visiems
Tarp daugelio kunigo Danielio Dikevičiaus iniciatyvų dėmesio vertas ir projekto „vienodi suolai“ įgyvendinimas. Jo tikslas – sukurti erdvę, kurioje kiekvienas tikintysis turės vietą sėdėti. Suolai, užpildantys beveik visą bažnyčios erdvę, liudija klebono rūpestį visų besimeldžiančiųjų patogumu ir orumu. Planojama projekto pabaiga iki rugpjūčio 31 d.