Dvasininkai, dirbę Baltosios Vokės-Vaidotų parapijoje
Kunigas Juozapas Jokūbas Fordonas
Pirmasis dvasininkas, kuris rūpinosi ir vadovavo šventyklos statybai, buvo kunigas Juozapas Fordonas (vienuolinis vardas kun. Juozapas Jokūbas Melchioras). Gimė Gardine 1862 m. Didžiąją savo gyvenimo dalį praleido šiame mieste, kur baigė dvasinę seminariją. Ilgą laiką buvo Dombrovo Gardino (dabartinė Dąbrowa Białostocka) klebonas. Vilniaus Visų Šventųjų parapijoje jis klebonavo iki 1905 m. Už uolų persekiojamos Bažnyčios gynimą caro valdžia uždraudė jam dvasinę veiklą Rusijos imperijos teritorijoje. 1907 metais jis buvo pašalintas iš Vilniaus. Tuomet jis apsigyveno kapinių koplyčioje Paneriuose, netoli Vilniaus, iš kur toliau vadovavo savo parapijai. Po 1907 metų, po revoliucinių reformų, prasidėjo rusifikacijos spaudimas Bažnyčiai buvusiose Lenkijos žemėse. Caro valdžiai leidus, kunigas Fordonas perėmė Baltosios Vokės kleboniją ir ten pastatė bažnyčią. Mirė 1927 m. vasario 27 d. Gardine.
Pranciškonų tėvų iniciatyva, įsitikinus jo šventu gyvenimu, buvo bandoma jį iškelti į altorius. Iškart po jo mirties buvo surinkti liudijimai apie jo gyvenimą, o po Antrojo pasaulinio karo jie buvo papildyti, tačiau politinės aplinkybės neleido pradėti jo beatifikacijos proceso. Po politinių pokyčių 1989 metais buvo imtasi dar vieno bandymo, po kurio 1996 m. sausio 12 d. Šventasis Sostas išdavė vadinamąjį „Nihil obstat“ leidimą, leidžiantį pradėti šį procesą.
Kunigas Kživickis
Trumpą laiką klebonu taip pat buvo kunigas Kživickis. Jis tarnavo vos kelis mėnesius, nes įsitraukė į konfliktą su grafu Vladimiru Lenskiu.
Kunigas Antanas Čiževskis
Jo vietą, pagal 1922 m. kovo 20 d. paskyrimo dekretą, užėmė kunigas Antanas Čiževskis. Gimė 1886 m. birželio 2 d. Sokulkos parapijos Jacowlany kaime. Baigė Vilniaus Dvasinę seminariją. Klebonu paskirtas 1922 m. 1928 m. Čiževskis pateko į konfliktą su vienu iš Lenkijos Respublikos deputatų, kuris bandė plėtoti politinę agitaciją parapijos teritorijoje. Jis susidūrė su ryžtingu klebono pasipriešinimu. Deputatas nepaliko klebono ramybėje, pradėjo jį visokiais būdais varginti. Provokacijos, apklausos, net areštas, bet kunigas klebonas neleido savęs išprovokuoti. Išaiškinus bylą, arkivyskupas Romualdas Jałbrzykowskis 1929 m. balandžio 12 d. dekretu paskyrė kunigą Čiževskį Zaporožės klebonu.