Dvasininkai, dirbę Baltosios Vokės-Vaidotų parapijoje
Kunigas Juozapas Jokūbas Fordonas
Pirmasis dvasininkas, kuris rūpinosi ir vadovavo šventyklos statybai, buvo kunigas Juozapas Fordonas (vienuolinis vardas kun. Juozapas Jokūbas Melchioras). Gimė Gardine 1862 m. Didžiąją savo gyvenimo dalį praleido šiame mieste, kur baigė dvasinę seminariją. Ilgą laiką buvo Dombrovo Gardino (dabartinė Dąbrowa Białostocka) klebonas. Vilniaus Visų Šventųjų parapijoje jis klebonavo iki 1905 m. Už uolų persekiojamos Bažnyčios gynimą caro valdžia uždraudė jam dvasinę veiklą Rusijos imperijos teritorijoje. 1907 metais jis buvo pašalintas iš Vilniaus. Tuomet jis apsigyveno kapinių koplyčioje Paneriuose, netoli Vilniaus, iš kur toliau vadovavo savo parapijai. Po 1907 metų, po revoliucinių reformų, prasidėjo rusifikacijos spaudimas Bažnyčiai buvusiose Lenkijos žemėse. Caro valdžiai leidus, kunigas Fordonas perėmė Baltosios Vokės kleboniją ir ten pastatė bažnyčią. Mirė 1927 m. vasario 27 d. Gardine.
Pranciškonų tėvų iniciatyva, įsitikinus jo šventu gyvenimu, buvo bandoma jį iškelti į altorius. Iškart po jo mirties buvo surinkti liudijimai apie jo gyvenimą, o po Antrojo pasaulinio karo jie buvo papildyti, tačiau politinės aplinkybės neleido pradėti jo beatifikacijos proceso. Po politinių pokyčių 1989 metais buvo imtasi dar vieno bandymo, po kurio 1996 m. sausio 12 d. Šventasis Sostas išdavė vadinamąjį „Nihil obstat“ leidimą, leidžiantį pradėti šį procesą.
Kunigas Kživickis
Trumpą laiką klebonu taip pat buvo kunigas Kživickis. Jis tarnavo vos kelis mėnesius, nes įsitraukė į konfliktą su grafu Vladimiru Lenskiu.
Kunigas Antanas Čiževskis
Jo vietą, pagal 1922 m. kovo 20 d. paskyrimo dekretą, užėmė kunigas Antanas Čiževskis. Gimė 1886 m. birželio 2 d. Sokulkos parapijos Jacowlany kaime. Baigė Vilniaus Dvasinę seminariją. Klebonu paskirtas 1922 m. 1928 m. Čiževskis pateko į konfliktą su vienu iš Lenkijos Respublikos deputatų, kuris bandė plėtoti politinę agitaciją parapijos teritorijoje. Jis susidūrė su ryžtingu klebono pasipriešinimu. Deputatas nepaliko klebono ramybėje, pradėjo jį visokiais būdais varginti. Provokacijos, apklausos, net areštas, bet kunigas klebonas neleido savęs išprovokuoti. Išaiškinus bylą, arkivyskupas Romualdas Jałbrzykowskis 1929 m. balandžio 12 d. dekretu paskyrė kunigą Čiževskį Zaporožės klebonu.
Kunigas Severinas Janovskis
Kitas buvo kunigas Severinas Janovskis (daugiau informacijos: katolicy1844republika). Dvasininkas gimė 1895 m. birželio 5 d. Ukmergėje. Įgijo teologijos mokslų daktaro laipsnį. Dirbo 10 metų, iki 1939 m., tuomet parapiją perdavė kunigui Ozevičui. Sunku nustatyti, kiek laiko jis tarnavo, trūksta duomenų. Jo pavardė paskutinį kartą paminėta parapijos knygose 1947 m.
Kunigas Leopoldas Chomskis
1949 m. į Baltąją Vokę atvyko kunigas Leopoldas Chomskis, kuris ten liko iki pat savo mirties 1982 m. Kunigas Chomskis gimė 1885 m. spalio 16 d. Ašmenos rajono Soły parapijos Sprogunų kaime. Vidurinę mokyklą baigė Vilniuje. Į seminariją įstojo 1902 m., gavo gubernatoriaus leidimą studijuoti teologiją. 1906 m. įgijo teologijos magistro laipsnį. 1910 m. birželio 12 d. iš vyskupo Jono Ciepliako rankų priėmė kunigystės šventimus. 1911–1919 m. dėstė Vilniaus Dvasinėje seminarijoje. 1919–1931 m. buvo kapelionas ir prefektas Vilniaus Zigmanto Augusto gimnazijoje. Tarp jo mokinių buvo, be kita ko, Liudvikas Stomma ir Czesławas Miłoszas. Kunigas Leopoldas Chomskis kiek vėliau dirbo Gardino Dąbrowoje klebonu ir dekanu (Czesławo Miłoszo prefektas).
Antrojo pasaulinio karo metu ir pokariu kunigas Leopoldas buvo Vilniaus Žvėryno Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios klebonas. Kadangi jis nesutiko palikti parapijos, ko pageidavo sovietų valdžia, viešai pareiškė, kad tol, kol bažnyčioje bus bent vienas krikščionis, jis nepaliks šventyklos. Už tai jis buvo pašalintas iš parapijos ir išvarytas iš Vilniaus. Į Baltąją Vokę atvyko 1947 m. pabaigoje ir čia liko iki savo gyvenimo pabaigos. Parapijiečių atmintyje kunigas klebonas Chomskis išliko kaip nepaprastai darbštus, sąžiningas, patikimas, sąžiningas, bet reiklus žmogus. Beveik iki pat paskutinių savo gyvenimo dienų jis aktyviai dalyvavo pastoracinėje veikloje. Mirė 1982 m. gruodžio 23 d. Gyveno 97 metus ir du mėnesius. Tuo metu jis buvo vienas seniausių kunigų Vilniaus krašte. Palaidotas prie Vaidotų bažnyčios 1982 m. gruodžio 27 d.
Po kunigo Chomskio mirties Vojdatos klebonai keisdavosi kas kelerius metus. Iškart po kunigo Chomskio klebonu buvo paskirtas kunigas Antanas Valatka. Gimė 1945 m. spalio 2 d., šventimus priėmė 1974 m. Vaidotų Šv. Apaštalo Pauliaus Atsivertimo parapijoje tarnavo iki 1987 m.
Kunigas Henrikas Blaževičius
Tais pačiais metais Baltosios Vokės klebono nominaciją gavo kunigas Henrikas Blaževičius, gimęs 1946 m. birželio 9 d. Kauno Aukštesniąją Dvasinę seminariją baigė 1979 m. gegužės 27 d. ir tais pačiais metais priėmė kunigystės šventimus. Kunigas Blaževičius parapijai vadovavo iki 1992 metų, po to buvo perkeltas į Rudaminos klebono pareigas.
Kunigas Valentinas Šuša
Naujuoju Vojdatos parapijos valdytoju tapo kunigas Valentinas Šuša, gimęs 1956 m. vasario 14 d. Dvasinę seminariją baigė 1989 m. gegužės 28 d. Po penkerių metų kunigas Valentas Šuša buvo perkeltas į Eišiskių klebono pareigas.
Kunigas Raimundas Macidulskas
Kitas klebonas, 1997 m., tapo kunigas Raimundas Macidulskas, gimęs 1968 m. birželio 8 d. Kauno Aukštesniąją Dvasinę seminariją baigė ir kunigystės šventimus gavo 1989 m. gegužės 28 d. Po šventimų tapo vikaru Vilniaus Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje.
Ten nuo vaikystės jis buvo ministrantu. Kitas jo pastoracinės tarnybos punktas buvo būtent Vaidotų parapija, į kurią jis atvyko kaip klebonas 1997 m. Mirė 2025 m.
Kunigas Juozapas Narkūnas
Dvasininkas gimė Vilniuje 1957 m. sausio 5 d. Po kelių savaičių jis buvo pakrikštytas Jėzaus Širdies parapijoje. 1973 m. baigė Vilniaus 13-ąją bendrojo lavinimo licėjų. Po privalomos karinės tarnybos 1977 m. įstojo į Kauno seminariją, kurią baigė 1982 m. Seminarijos rektorius apibūdino jį kaip rimtą, draugišką, taktišką ir gabų, sąžiningai atliekantį savo pareigas, nemėgstantį paviršutiniškumo gyvenime ir darbe.
Kunigas Juozapas Narkūnas sąžiningai rūpinosi jam patikėtomis bažnyčiomis. Dirbdamas Šalčininkuose, jis žymiai praplėtė mažą seną bažnyčią, praktiškai pastatydamas naują. Kaip Vaidotųs parapijos klebonas, jis perstatė Juodšilių bažnyčią, įdėjo daug pastangų ir širdies, kuri vėliau buvo pašventinta Palaimintojo Mykolo Sopočkos vardu. Jis taip pat atnaujino Rūdninkų bažnyčią.
2019 m. rugpjūčio 17 d. vakare, būdamas 62 metų, Vilniaus universiteto ligoninėje mirė Rudaminos parapijos klebonas kunigas Juozapas Narkūnas.
Kunigas Jurgis Vitkowski
2011 m. birželį Vojdatos klebonu tapo kunigas Jurgis Vitkovski, gimęs 1977 m. lapkričio 1 d.
1996 m. pradėjo pasirengimą kunigystei ir filosofijos-teologijos studijas Vilniaus Aukštesniojoje Dvasinėje seminarijoje. 1999 m. rudenį tęsė studijas Vokietijoje (Erfurte). 2002 m. baigė studijas Erfurto universitete. 2002-2003 m. pastoracinė-pedagoginė praktika Baucene (Vokietija) dvikalbėje vokiečių-sorbų parapijoje. 2003 m. rugsėjo mėn. diakono šventimai ir darbo pradžia prefektu Vilniaus Aukštesniojoje Dvasinėje seminarijoje. Kunigystės šventimus gavo 2004 m. gegužės 1 d. 2008-2012 m. neakivaizdinės pastoracinės teologijos doktorantūros studijos Kardinolo Stefano Wyszyńskio katalikų universitete Varšuvoje, įgyjant katalikų teologijos licencijos laipsnį. Parapijoje jis pradėjo dirbti klebonu, kupinas naujų idėjų, kurias sėkmingai įgyvendino. Kunigo novatoriškumo dėka parapijiečiai turi interneto svetainę, „Facebook“ profilį, kur kiekvienas parapijietis iš karto gauna informaciją ir seka parapijos įvykius. Jis sulaukė didelės vaikų ir jaunimo simpatijos. Buvo įkurta parapijos vaikų dienos centras. Kunigo Jurgio dėka buvo kruopščiai atnaujinta bažnyčios šventovė (vejos, takai, bažnyčios laiptai, pasodinti medeliai, nauji suoliukai, palaidotų kunigų kapai prie bažnyčios, pagrindiniai vartai, laiptai ir turėklai bei visos parapijai priklausančios teritorijos aptvėrimas prie bažnyčios). Kunigas Jurgis įdėjo daug pastangų, kad bažnyčiai būtų grąžinti pastatai, kurie buvo atimti sovietmečiu.
Baigęs kunigystės tarnybą Vaidotų parapijoje, kunigas Jurgis ėmėsi dekano ir klebono pareigų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo parapijoje Vilniaus Kalvarijoje.
Kunigas Jurgis Vitkovski ir kunigas Danielius Dikevičius yra bendraautoriai atminimo knygų ciklo „Didieji Vilniaus krašto žmonės“. Tai: „Józef Obrembski, kunigas pagal Dievo širdį“, „Anna Krepsztul – meno ir kančios žmogus“, „Wanda Boniszewska – žinutė perskaityti“.
Beveik penktųjų mirties metinių išvakarėse buvo išleista knyga, skirta Tavoriškių liaudies dailininkės atminimui. Redaktoriai – kunigas Danielis Dikevičius ir kunigas Jurgis Vitkovski – liko ištikimi mokslinio leidinio konvencijai ir, panašiai kaip pirmajame tome, skirtame velioniui prelatui Juozapui Obrembskiui, išlaikė dviejų dalių struktūrą. Pirmąją užpildo glaustūs, nepaprastai iškalbingi kunigų, kurie pažinojo ir lankė Aną Krepštul, prisiminimai. Antroji dalis – moksliniai darbai, susiję su įvairiais kančios suvokimo aspektais – nuo biblinio, moralinio iki psichologinio, taip pat susiję su menu.
Dabartinis klebonas: Kunigas Daktaras Danielius Dikevičius (Gimimo data: 1971-11-20)
Su dideliu entuziazmu ir pasiaukojimu, nuo 2020 m. rugpjūčio mėn., kunigas daktaras Danielius Dikevičius pradėjo eiti klebono pareigas Vaidotų parapijoje. Jis yra Šv. Juozapo seminarijos dėstytojas, o pastoracinę patirtį įgijo ir Vokietijoje, ką patvirtina išsamus jo autoriaus straipsnis, pasiekiamas adresu: http://archidiecezja.lodz.pl/lst/pdf/30(2021-1)-Daniel-Dzikiewicz-Der-Begriff.pdf.
Parapijos Pastatų Atnaujinimas (Kun. D. Dikevičiaus iniciatyva)
Vadovaujant kunigui Dikevičiui, Vaidotų parapija suklestėjo. Kunigas ėmėsi kruopštaus senų parapijos pastatų atnaujinimo. Jo pastangų dėka, prie bažnyčios atsirado nuostabūs parapijos namai, kurie tarnauja bendruomenei. Taip pat buvo atnaujintas namelis, kuriame kadaise gyveno kunigas Leopoldas Chomskis, žinomas kaip iškilaus poeto Česlavo Milošo nuodėmklausys.
Naujas Bažnyčios Kriptos Gyvenimas (Kun. D. Dikevičiaus iniciatyva)
Klebonas taip pat ėmėsi kompleksinio bažnyčios kriptos atnaujinimo. Tai yra Łęskių šeimos narių, bažnyčios statybos sumanytojų ir fundatorių, amžinojo poilsio vieta. Kripta, anksčiau buvusi apgailėtinos būklės ir kenčianti nuo drėgmės, patyrė metamorfozę. Ji buvo išdžiovinta, nutinkuota, perdažyta ir joje paklotos naujos grindys. Dabar kiekvienas parapijietis ir svečias gali laisvai patekti į kriptą, pagerbti fundatorius ir pasimelsti prie jų kapų.
Bažnyčios Šildymas ir Šiuolaikiniai Sprendimai (Kun. D. Dikevičiaus iniciatyva)
Vienas iš klebono prioritetų buvo užtikrinti šilumą bažnyčioje žiemos mėnesiais. 2023 metais šventykloje buvo sumontuoti hermetiški, modernūs langai. Kitas žingsnis, žengtas 2024 metais, buvo senų medinių grindų pakeitimas plytelėmis su modernia grindų šildymo sistema. Jau tų pačių metų rudenį parapijiečiai galėjo mėgautis malonia šiluma. Šios investicijos padėjo padaryti šventyklos interjerą šviesesnį, o jos atmosfera žymiai pagerėjo.
Šventyklos Dekoro Praturtinimas (Kun. D. Dikevičiaus iniciatyva)
Bažnyčios vidus taip pat buvo praturtintas naujomis šventųjų statulėlėmis, portretais ir paveikslais, taip pat vitražais, vaizduojančiais istorines asmenybes, susijusias su Vaidotų šventykla. 2025 m. sausio mėn. bažnyčioje buvo pakabintas naujas šviestuvas, suteikiantis žavesio ir pabrėžiantis atnaujintą vietos charakterį.
Naujas Projektas: Vienodi Suolai Visiems (Kun. D. Dikevičius iniciatyva)
Tarp daugelio kunigo Danielio Dzikiewicziaus iniciatyvų dėmesio vertas ir projekto „vienodi suolai“ įgyvendinimas. Jo tikslas – sukurti erdvę, kurioje kiekvienas tikintysis turės vietą sėdėti. Suolai, užpildantys beveik visą bažnyčios erdvę, tai liudija klebono rūpestį visų besimeldžiančiųjų patogumu ir orumu. Projektas „Vienodi suolai visiems“ planuojamas baigti iki 2025 m. rugpjūčio 31 d.