2026
Parapijos atlaidai Vaidotuose, skirti Šventojo Apaštalo Pauliaus atsivertimui, švenčiami sausio 25 dieną, primena vieną svarbiausių įvykių krikščionybės istorijoje. Tą dieną minimas fariziejaus Sauliaus iš Tarso atsivertimas – uolaus krikščionių persekiotojo, kuris kelyje į Damaską susitiko su prisikėlusiu Jėzumi Kristumi. Šis nepaprastas susitikimas visiškai pakeitė jo gyvenimą ir pavertė jį uoliu Evangelijos skelbėju bei „Tautų apaštalu“. Apaštalų darbų knygoje aprašytas patyrimas apima akinantį šviesos regėjimą, Kristaus balsą, laikiną apakimą ir vėlesnį išgijimą per Ananiją, po kurio Paulius priėmė krikštą ir pradėjo savo didžiąją evangelizacinę misiją.
2026
Sausio 6 (Antradienis) dieną švenčiame Trijų Karalių šventę, dar vadinamą Viešpaties Apsireiškimo (Epifanijos) švente. Tai viena seniausių ir svarbiausių krikščioniškų švenčių, minima daugelyje pasaulio šalių. Ji primena apie trijų išminčių iš Rytų – Kasparo, Merkelio ir Baltazaro – atvykimą į Betliejų, kur jie pagarbino gimusį Kūdikėlį Jėzų. Trys Karaliai atnešė simbolines dovanas: auksą, reiškiantį Jėzaus karališkąją valdžią, smilkalus, simbolizuojančius Jo dieviškumą, ir miro, pranašaujančią būsimą kančią ir mirtį.
Lietuvoje Trijų Karalių šventė turi gilias tradicijas ir simboliškai užbaigia Kalėdų laikotarpį. Šią dieną žmonės nuima kalėdines eglutes ir dekoracijas, taip atsisveikindami su šventiniu laikotarpiu. Bažnyčiose vyksta iškilmingos šv. Mišios, kurių metu šventinama kreida ir smilkalai. Grįžę namo tikintieji kreida virš durų užrašo +K+M+B+ ir einamuosius metus – tai palaiminimo ir apsaugos ženklas namams bei jų gyventojams.
Kai kuriose vietovėse organizuojamos šventinės eisenos ir renginiai, skirti Trijų Karalių atminimui. Vaikai ir suaugusieji persirengia bibliniais personažais, gieda giesmes ir dalijasi šventine nuotaika. Ši šventė skatina bendrystę, tikėjimo liudijimą ir kultūrinių bei religinių tradicijų puoselėjimą.
Trijų Karalių šventė primena, kad Jėzus apsireiškė visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų kilmės ar tautybės. Tai džiaugsmo, apmąstymų ir tikėjimo stiprinimo diena, kviečianti puoselėti krikščioniškas vertybes ir perduoti jas ateinančioms kartoms.
2025-12-01
Adventas Vaidotų parapijoje – tai tylos, laukimo ir vilties metas, kviečiantis kiekvieną tikintįjį atnaujinti savo širdį.
Tai laikotarpis, kai bendruomenė susitelkia maldai, gailestingumo darbams ir vidiniam pasirengimui priimti Kristų – tiek Jį, kuris ateina per Kalėdas, tiek Jį, kuris kasdien aplanko mūsų gyvenimus.
Dvasinį susikaupimą – raginimą sulėtinti žingsnį, daugiau laiko skirti tylai, maldai ir širdies ramybei.
Viltį – priminimą, kad net ir didžiausioje tamsoje visada dega Kristaus šviesa.
Bendruomeniškumą – per Advento vainiko žvakių uždegimą, susibūrimus, giedojimą ir bažnytines tradicijas.
Pasiruošimą – kvietimą pasiruošti atgimimui, susitaikymui su Dievu ir artimu, daryti gerus darbus ir tiesti kelią artėjančioms Kalėdoms.
Ypatingą vietą šiame laikotarpyje užima roratinės Mišios – ankstyvo ryto Eucharistija, švenčiama žvakių šviesoje, skirta pagerbti Švč. Mergelę Mariją ir kartu išreikšti tikinčiųjų laukimą. Vaidotų parapijoje roratos tampa šviesos kelione per Advento tamsą – tylos, giesmių ir maldos atmosfera padeda atsiverti Dievo artumui, sustiprina bendruomeniškumo jausmą ir leidžia patirti Adventą gilesniu, širdį paliečiančiu būdu.
Adventas mūsų parapijoje – tai kelias į vidinę šviesą, kai kiekvienas kviečiamas pažvelgti į savo gyvenimo gelmę, atrasti ramybę ir atnaujinti viltį, kuri galiausiai nušviečia ateinančių Kalėdų džiaugsmą.
