Vaidotų Šv. apaštalo Pauliaus Atsivertimo bažnyčioje esantis Švč. Mergelės Marijos Paguodos (Ramintojos) atvaizdas.
Paveikslo istorija
Vilniaus augustinų bažnyčia, šiandien vadinama Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, buvo pašventinta 1768 m. Jos didžiajame altoriuje nuo seno buvo garbinamas malonėmis garsėjęs Švč. Mergelės Marijos Paguodos paveikslas. Jis buvo vienas svarbiausių augustinų pamaldumo centrų.
Paveikslo ikonografija priklauso Hodegetrijos tipui – Marija vaizduojama laikanti Kūdikį Jėzų ir tarsi rodanti į Jį kaip į kelią ir išganymą. Vaidotų paveiksle ypač išraiškingas sidabrinis Marijos drabužis, karūnos, Kūdikio atvaizdas ir gausūs votyviniai ženklai.
Kaip jis galėjo atsirasti Vaidotuose?
Čia prasideda pati įdomiausia istorijos dalis.
2024 m. Vilniaus dailės akademijos leidinyje paskelbtame dailėtyrininkės Tojanos Račiūnaitės tyrime keliama pagrįsta hipotezė, kad Vilniaus augustinų Paguodos paveikslas, XIX a. perkeltas į kitą Vilniaus bažnyčią, XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje buvo išardytas / „padalintas ir padaugintas“. Manoma, kad tapybinė dalis kartu su kai kuriais senojo metalinio aptaiso fragmentais galėjo patekti į Vaidotų bažnyčią.
Tai reiškia, kad Vaidotuose esantis paveikslas gali būti ne šiaip panašus į garsųjį Vilniaus Ramintojos atvaizdą, bet tiesiogiai susijęs su jo istorine tradicija.
Ypač svarbi detalė – Vaidotų paveikslo metaliniame aptaise išlikę elementai, kurie siejami su Vilniaus augustinų Paguodos atvaizdo aplinka. Tyrime net pateikiama 2024 m. Vaidotų paveikslo nuotrauka kaip šio palyginimo medžiaga.
Ką reiškia votai?
Nuotraukoje matome prie Marijos esančius auksinius ir kitokius votyvinius ženklus – širdeles ir kitus simbolius. Tai labai svarbi paveikslo istorijos dalis. Jie liudija, kad žmonės prie šio atvaizdo meldėsi ir dėkojo už patirtą pagalbą, išgijimą ar kitą malonę.
Todėl tai nėra vien dekoratyvinis paveikslas. Jis priklauso liaudiško ir bažnytinio Marijos kulto tradicijai, kai tikintieji prie Marijos atvaizdo palikdavo padėkos ženklus.
O kaip su Vaidotų bažnyčia?
Vaidotų bažnyčia pastatyta 1910 m., o parapija įkurta 1921 m. Šventovę pastatė Baltosios Vokės dvaro savininkai Hilarijus ir Vladimiras Lenskių šeima.
Todėl labai įdomus sutapimas: jeigu dailėtyrininkų hipotezė teisinga, senesnė Marijos atvaizdo istorija yra gerokai ankstesnė už pačią Vaidotų bažnyčią. Vadinasi, paveikslas galėjo būti į Vaidotus atgabentas iš kitos Vilniaus šventovės jau XX a. pradžioje.
Svarbi pastaba
Reikia pabrėžti, kad negalima dar kategoriškai teigti, jog dabartinė Vaidotuose esanti drobė yra ta pati XVIII a. drobė, kuri kabėjo Vilniaus augustinų didžiajame altoriuje. Moksliniame tyrime tai formuluojama kaip hipotezė, pagrįsta ikonografijos, aptaisų ir istorinių šaltinių palyginimu. Tačiau tai labai rimta ir įdomi sąsaja.
Taigi Vaidotų Marijos Paguodos paveikslas gali būti vienas iš labai svarbių Vilniaus krašto sakralinio paveldo kūrinių, išsaugojusių ryšį su XVIII a. Vilniaus augustinų pamaldumo tradicija.