Spalis yra rožinio mėnuo ir mirusiųjų užrašymo metas Vėlinių oktavai

Netrukus Katalikų bažnyčioje prasidės maldos už mūsų mirusiuosius, lapkričio pradžia tai Vėlinių oktava. Vėlinių oktava yra viena iš populiariausių maldos už mirusiuosius formų, tradicija siekia 10 a. Yra vienkartinės, oktavinės ir metinės Vėlinės. Tikintieji užrašo savo mirusiuosius ant kortelių ir atneša savo dvasininkams… Aštuonių dienų malonės nuo Visų Šventųjų šventės, kartais su rožinio pamaldomis ar šv. Mišiomis. ir kasmet ištisus metus prieš nustatytas sekmadienio mišias arba kitu parapijos patvirtintu laiku.

Svarbus dalykas meldžiantis už mirusiuosius yra visų pirma mūsų įsipareigojimas, mūsų pasiaukojimas ir mūsų pastangos dalyvauti šioje maldoje visa širdimi.

Derliaus šventė Vaidotų parapijoje 2022

Rugsėjo mėnesį visoje šalyje vyksta regioninės, seniūnijos  arba parapijinės  derliaus šventės. Sekmadienį mūsų bažnyčioje taip pat užsiminė apie ūkininkų vargus, buvo palaiminti šių metų derlios. Po mišių parapijiečiai buvo pakviesti į parapijos namų kiemelį, kur didžiuliame puode laukė moliūgų sriuba.

foto: B. Gudauskas

Sutvirtinimo sakramento iškilmės, šeštadienis, rugsėjo 17 d. 2022.

Rugpjūčio 28 d., sekmadienį, Vaidotų parapijoje įvyko atlaidai,

Ceremonija prasidėjo Švenčiausiojo Sakramento adoracija, po kurios vyko procesija ir šv.Mišios lenkų ir lietuvių kalbomis.
„Broliai ir seserys, nuoširdžiai sveikinu jus Paguodos Dievo Motinos piligriminėse Mišiose. Pagal Šventąjį Raštą, Dievas guodžia žmogų įvairiais būdais, tačiau vienas iš tokių gana dažnų būdų yra tai, kad Dievas vadina žmogų vardu. Pavyzdžiui, prisikėlęs Jėzus atsigręžė į Mariją Magdalietę ir pasakė: „Marija, neverk“. Bažnyčioje save vadiname broliais ir seserimis, o parapijos namuose galime vadinti vieni kitus vardu. Parapijos namai tam tikra prasme yra tokia paguodos vieta“. – kalbėjo Vaidotų parapijos klebonas kun. Danielius Dikevičius.
 
Vilniaus vyskupas Arūnas Poniškaitis per pamokslą, be kita ko, iškėlė nuolankumo tema, pabrėžianti, kad apsimetėlis, tarnaujantis kažkokiems tikslams pasiekti, yra didžiausias pasididžiavimas – „Jėzus ne apie tai sako“. Dvasininkas pastebėjo, kad vieniems likimas paskutinėje vietoje, šešėlyje, „yra saugus variantas“, nes nemato savo klaidų ir iš ten gali kritikuoti kitus. „Tačiau tai reikštų, kad mes palaidojame savo talentą ir taip jį prarandame patys“, – sakė vyskupas.
 
„Dievas mums nieko neparduoda, kad iš to gautume naudos – viskas yra dovana – visas mūsų gyvenimas ir sugebėjimai, bet tai savo ruožtu turėtų likti dovana, t.y. mumyse turėtų būti pažymėta dovanos ženklu ir tapti dovana kiti. Priešingu atveju jis miršta. Širdis, kuri bijo atsakomybės, įsipareigojimų, širdis, kuri bijai mylėti, dūsta. Jėzus apie tai nesako. Jėzus atėjo, kad turėtume gyvenimą, kad turėtume jo apsčiai. Tai gyvenimas, kuris nepriklauso nuo turto, garbės vardų. Pasirinkti paskutinę vietą reiškia būti ten, kur jau yra Jėzus, turėti tą patį siekį, kuris buvo Jame. – per pamokslą kalbėjo vyskupas.

Daugiau nuotraukų galerijoje…